Čia aš
Kadangi gimėme ir pradėjome augti su vėl nepriklausoma Lietuva, buvo aišku viena – reikia gyventi kitaip nei ligi šiol. Entuziastingi mokiniai įkūrė mokyklos radijo stotį „Litus“, savo jėgomis rūsį pritaikė diskotekų salei ir susibūrė į klubą „Bang!“. Mokyklos bendruomenė aktyviai įsitraukė į tarptautinius edukacinius projektus „Psichologinio klimato gerinimas mokykloje“, „Atviras pasaulis“, keitėsi delegacijomis su Danijos Bornholmo gimnazija ir Norvegijos Bergeno miesto Krokeide mokykla.
Privalėjome ne tik būti savo gimtojo Zanavykijos krašto patriotai, gerbiantys ir saugantys jo tradicijas, bet ir patys turėjome jas kurti, puoselėti aplinką, kurioje gyvename. Taip žingsnis po žingsnio mokykloje atsirado Žiemos sodas (čia ištisus metus žydi gėlės, rengiamos parodos), mokyklos laikraštis ,,Verdenė“ (čia apžvelgiame ir pasidžiaugiame savo veikla bei kūryba), o kur dar Dramos studija, šokių kolektyvai, sporto būreliai, dainininkų ansambliai…
Buvome jauni. Tik pradėjus mokyklai gyvuoti, mokytojų amžiaus vidurkis buvo 34 metai (kandžiosios miestelio visuomenės netgi buvome pavadinami „piemenų mokykla“). Tad kurti nebuvo sunku. Taip atsirado tradiciniai mokyklos renginiai.
„Grand balius“ – mokyklos gimtadienio šventė. Nusprendėme, jog ji mums reikalinga. Jos metu dainuojame, šokame, vaidiname visi kartu – tiek mokytojai, tiek mokiniai ir jų tėvai.
„Amatų diena“ – tai diena, iki kurios plušame, gaminame, o kai ji ateina, mokyklos koridoriai pavirsta didžiule muge, kurioje savo vienetinę rankų darbo produkciją parduodame draugams, tėveliams, pažįstamiems.
„Scenos pavasaris“ – respublikinis vaikų ir jaunimo teatrų šventė, sukviečianti kolektyvus pasidžiaugti savo veikla, pristatyti darbus. 1997 – 2001 metais šventė buvo tapusi tarptautine, kai joje pasirodė Danijos Randerso gimnazijos teatro kolektyvas.
„Visų kartų krepšinio turnyre“ jėgas išbando visos abiturientų kartos: ir jau senai palikę mokyklą, ir čia dar besimokantys! Tai unikalus sporto renginys šalyje.
„Meno dienose“ susitinkame su žymiausiais rajono ir Lietuvos menininkais, kartu su jais dirbdami ne tik mokomės, bet ir puošiame savo mokyklą, įkūrėme net Požemių galeriją…
„Šimtadienis“ – susimąstymo ir linksmybių diena abiturientams, kūrybiškumo paieškų ir atkaklių repeticijų metas vienuoliktokams. Tačiau jie gudrūs: pateikia užduotis programas paruošti ir dvyliktokams.
„Paskutinio skambučio“ šventė teatralizuota, išraiškinga, nes abiturientai į mokyklą renkasi ne tik pėsti, bet ir ratuoti – įvairiausiomis transporto priemonėmis, konkuruoja išradingumu. Aktų salėje linkėjimai jiems, nominacijų „Bravo dvyliktokas“ teikimas, dainos, padėkos mokytojams.
Atsisveikindami su abiturientais džiaugiamės jų laimėjimais, nes visada turime puikiai išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus, olimpiadų, konkursų ir varžybų nugalėtojų, aktyvių visuomenininkų.
Taigi ratas įsisuko … Pirmąjį dešimtmetį vainikavo mokyklos gyvenimą pristatantis leidinys „Čia aš“.
